Deportaciniai skrydžiai į Afganistaną: baimės ir prieštaringa informacija
Artėja afganų deportacijos iš Vokietijos, įskaitant Reino krašto-Pfalco žemę. Valdžia planuoja skrydžius ir aptarinėja derybas dėl repatriacijos.

Deportaciniai skrydžiai į Afganistaną: baimės ir prieštaringa informacija
Dešimtys afganų Vokietijoje šiuo metu patiria spaudimą būti sulaikyti laukiant deportacijos. Ši situacija kelia ne tik teisinius, bet ir humanitarinius klausimus. Garsiai taz Daugelis nukentėjusiųjų jau buvo suimti daugiau nei šešis mėnesius, o artėjančio deportacijos požymių daugėja, o valdžios institucijos gali planuoti deportacijos skrydį kitą savaitę.
Ypač susirūpinusios tokios organizacijos kaip Saksonijos pabėgėlių taryba, kurios įspėja apie būsimas priemones. Birželio viduryje 40–50 afganų pabėgėlių buvo sulaikyti visoje šalyje, patvirtinti atvejai tokiose federacinėse žemėse kaip Reino kraštas-Pfalcas, Badenas-Viurtembergas, Bavarija, Šiaurės Reinas-Vestfalija ir Saksonija. Pavyzdžiui, Bavarijoje penki afganai ir penki afganai Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje yra sulaikyti laukiant deportacijos. Badenas-Viurtembergas devynis afganistaniečius patalpino į Pforzheim sulaikymo centrą, o Reino kraštas-Pfalcas nurodė deportuoti vidutinį vienženklį skaičių.
Teisinė situacija ir apžvalgos
Teisinis sulaikymo prieš deportaciją pagrindas yra prieštaringas. Tai gali užtrukti iki šešių mėnesių, išskirtiniais atvejais net iki 18 mėnesių. Praktikoje pastebėta, kad vieni teismai suėmimo nebepratęsia, kiti tęsia iki rugsėjo mėn. Kritikai teigia, kad sulaikymas laukiant deportacijos be konkrečios neišvengiamos deportacijos perspektyvos yra nepriimtinas.
Kita problema yra tai, kad apie 11 500 afganų Vokietijoje šiuo metu privalo palikti šalį, o tai dar labiau apsunkina deportacijų vykdymą. Tačiau federalinė vyriausybė planuoja spręsti šią situaciją – 2024 m. rugpjūtį įvyko pirmoji deportacija nuo Talibano atėjimo į valdžią. Šios operacijos metu 28 afganų nusikaltėliai buvo grąžinti į Kabulą, o tai buvo vykdoma per Katarą pagal aiškų planą. dienos naujienos praneša, kad vidaus reikalų ministras Dobrindtas pasiūlė surengti tiesiogines derybas su Talibanu.
Diplomatiniai sunkumai
Tačiau aplinkybės, susijusios su šiais pokalbiais, yra sudėtingos. Talibanas nurodė, kad nori derybų, bet reikalauja pripažinti jų valdžią, o tai kelia federalinei vyriausybei dilemą. Vyriausybės atstovas Kornelius pabrėžė, kad Vokietija nepripažįsta Talibano kaip teisėtos vyriausybės, tačiau deportacijos į Siriją ir Afganistaną yra įtvirtintos koalicijos sutartyje.
Be to, paaštrėjo Vokietijos ir Pakistano ginčas dėl afganų pabėgėlių apgyvendinimo. Pakistanas paskelbė ultimatumą deportuoti 2500 afganų, kurio galiojimas baigėsi birželio 30 d., o po to buvo surengti reidai svečių namuose. Šie įvykiai gali dar labiau apsunkinti daugelio afganų pabėgėlių padėtį Vokietijoje.